Šešta diena Lofotenuose. Kaip bebūtų gaila – kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą. Vadovai šiandien parenka programą pagal maximum – iki pietų kopiam į viršūnę Offersoykammen (GPS 68.16045100122358, 13.49832220296421), šalia gyvenamos vietos, o po pietų keliaujam iki Reinebringen.


Offersøykammen yra populiari, bet palyginti lengvai pasiekiama viršūnė Lofoteno salose, garsėjanti kaip viena geriausių vietų gėrėtis 360 laipsnių panorama be didelių pastangų, lyginant su kitais Lofoteno žygiais.


Offersøykammen pagrindinė informacija: tai nedidelė kalno viršūnė, esanti Vestvågøy saloje (Leknes miestelio apylinkėse), prie pat E10 greitkelio.
• Aukštis: Apie 436 metrai virš jūros lygio.
• Vieta: Vestvågøy sala, arti Leknes miesto ir Skredos poilsio zonos. Tai yra maždaug pusiaukelė tarp Reine ir Svolværo.
• Vaizdas: Dėl savo izoliuotos padėties viršūnė siūlo nepertraukiamą 360 laipsnių vaizdą. Galima matyti:
• Rytuose: Vestvågøy salos lygumas ir Leknes miestelį.
• Vakaruose: Įspūdingą Flakstadøya salos kalnų sieną ir turkio spalvos jūros vandenis.
• Netoliese: Haukland ir Uttakleiv paplūdimius.


Šis žygis Lofoteno standartais vertinamas kaip vidutinio sunkumo, o kartais net lengvas, lyginant su sudėtingais kopimais, kaip Reinebringen ar Munkenas, nes yra trumpas ir tiesioginis. Dėl savo santykinai mažo aukščio ir tiesios trasos Offersøykammen yra populiarus pasirinkimas vietiniams bėgikams ir tiems, kurie nori pamatyti įspūdingą vaizdą neturėdami daug laiko. Be to, vasarą tai yra puiki vieta stebėti vidurnakčio saulę.






Pasigrožėję vaizdais, po truputį leidžiamės žemyn, link gyvenamos vietos. Nueita apie 5 kilometrus ir pakilta 440 metrų. Atsisiųsti žygio trasą.



Papietaujame ir automobiliais keliaujame link Reinebringen. Iki jo apie 50 kilometrų, tai apie viena valanda kelio. Automobilį paliekame Reine miestelio automobilių stovėjimo aikštelėje GPS 67.93264068079557, 13.087773222889346.

Reinebringen yra bene garsiausias ir ikoniškiausias kalnas visose Lofoteno salose. Jis nėra aukščiausias, bet jo populiarumas paaiškinamas vienu iš įspūdingiausių vaizdų pasaulyje, atsiveriančių iš viršūnės.

Tai žygis -„Laiptai į Dangų“. Anksčiau Reinebringen trasa buvo labai pavojinga dėl didelės erozijos ir purvo, bet dabar tai yra vienas saugiausių ir tvarkingiausių žygių Lofotenuose, dėka specialiai įrengtų laiptų.

Šerpų Laiptai. Statybos baigtos apie 2021 m. Takas buvo pertvarkytas pasamdžius kalnų statybos ekspertus iš Nepalo – vadinamuosius šerpus.
• Laiptų skaičius: Trasą sudaro beveik 2000 akmeninių laiptų (Sherpa steps).
• Paskirtis: Laiptai ne tik palengvina ir padaro žygį saugesnį, bet ir apsaugo pažeidžiamą kalno šlaito gamtą nuo erozijos.
• Sunkumas: Dėl laiptų žygio sunkumas vertinamas kaip vidutinis. Nors techniškai nesudėtingas, jis yra labai status ir reikalauja gero fizinio pasirengimo, nes aukštis įveikiamas per labai trumpą atstumą.

Viršuje laiptai baigiasi ir reikia pasiekti apžvalgos aikštelę nedideliu, uolėtu taku. Tiesa, pati vieta viršūnėje yra siaura ir vasarą būna labai perpildyta. GPS 67.92782800, 13.07143550.
Reinebringen ypač rekomenduojama žygiui vėlyvą pavasarį ir vasarą (gegužės–rugsėjo mėn.). Žiemos metu žygis yra pavojingas dėl apledėjusių laiptų, sniego ir aktyvios akmenų kritimo bei lavinų rizikos.
Nuo viršūnės atsiveria garsioji panorama, apimanti Reine kaimelį su raudonomis rorbu (žvejų nameliais), apsuptą dramatiškais Lofotenų kalnais ir fiordo.

Pasiekus viršūnę, apima nenusakomas jausmas – juk tai paskutiniai sukilimo metrai Lofotenuose, ryt paliekame Lofotenus. Ilgai grožimės vaizdais.


Šis, antras dienos žygis – apie 6 km ir 480 metrų sukilimo.

Atgavus jėgas, pradedame nusileidimą įžymiaisiais laiptais. Jei lipant į viršų „kenčia” plaučiai, tai į apačią – kelieniai. Atsisiųsti žygio trasą.

Grįžus į „namus” prasideda pasiruošimas rytdienos kelionei namo. Pradžioj šventinė vakarienė. Grupės vadovai nustebina savo keptu pyragu. Miegot einame labai anksti, nes keliamės 3 val. ryto. Keliaujame 4 valandas automobiliais iki oro uosto. Iš jo skrydis į Oslą. Iš jo į Kopenhagą. O iš Kopenhagos į Vilnių. Paskutinė atkarpa automobiliu į Kauną. Grįžimas užtruko 23 valandas.
Kadangi į įvairius žygius, tame tarpe ir į kalnus keliaudavau savarankiškai, tai galiu trumpai ir subjektyviai apibendrinti:
• Keliauti su grupe į Lofotenų kalnus naudinga tam kam patinka, kad viskas būtų suplanuota, praktiškai niekuo rūpintis nereiktų, būtų optimaliai parenkami maršrutai ir krūviai įvairaus amžiaus ir fizinio pasiruošimo žmonėms.
• Nenaudinga, jei asmuo pageidauja daugiau „laisvės”, tai yra kada nori, kur nori ilsėtis, medituoti ir daugiau turėti savarankiškos judrumo laisvės.