2025-08-02 mes išsiruošėme 5 dienų žygiams po Aukštuosius Tatrus. Iš Kauno išvykome gana anksti, stengėmės Lietuvos-Lenkijos pasienyje būti kuo anksčiau, dėl Lenkijos vyriausybės priimto nutarimo vykdyti kiekvieno automobilio patikrą pasienyje. Prieš septynias jau buvome pasienyje, ir tai pasiteisino. Prie patikros eilėje buvo tik keli automobiliai (grįžtant į Lietuvą, apie kokią 17 val., matėme kokių 6 km eilę prie pasienio į Lenkijos pusę).
Pravažiavę pasienį, toliau lekiam „su vėjeliu”. Kelias geras, net paskutinis aplinkelis (Lomžos) jau sutvarkytas. Tad praktiškai iki Zakopanės (likus kokį 100 km iki jos) kelias dviejų juostų. Pietūs eilinėje lenkų karčmoje. Kainos „draugiškos”, porcijos kaip visuomet karčmose didelės. Truputį užtrunkam išsukus iš greitkelio į Zakopanę. Čia jau nepalėksi. Miesteliuose kamščiai, vasara, turizmo sezonas.
Atvykę apsistojame adresu – 99A Krzeptówki, 34-500, Lenkija.
Šešios nakvynės vienam asmeniui dviviečiame kambaryje 261 €. Yra bendra virtuvėlė. WC ir dušas privatūs. Manau kainos ir kokybės santykis geras. Po žygių kalnuose, dažniausiai valgydavom šioje karčmoje. GPS 49.28279570, 19.91954050.
Valgėm įvairius patiekalus. Nei vienas nenuvylė. Kitą rytą keliamės anksčiausiai ir keliaujame aplankyti Morskoe Oko ir aukščiau palypėjus Juodojo ežero.
Pirma žygio diena – Morskoe Oko ir Juodasis ežeras. Aikštelė automobiliui Palenicy Białczańskiej. GPS 49.25562897081109, 20.103840161238626.
Valgėm įvairius patiekalus. Nei vienas nenuvylė. Kitą rytą keliamės anksčiausiai ir keliaujame aplankyti Morskoe Oko ir aukščiau palypėjus Juodojo ežero.
Nuo mūsų nakvynės vietos Zakopanėje iki ailštelės kur galima mašiną palikti pradedant žygį yra apie 27 kilometrai, tai maždaug 50 min. keliavimo automobiliu. Beje, automobiliui stovėjimo vietą, verta rezervuotis iš anksto, ir internetu. Priešingu atveju, jei geras oras, prieš paskutinį žiedą link stovėjimo aikštelės, yra tikrinama ar turite rezervaciją. Jei ne, tai nukreipia į privačias stovėjimo aikšteles, kurios yra jau Slovakijoje. Ne tragedija, bet nuo šios aikštelės, iki aikštelės kur vietą galima rezervuotis iš anksto ir ji yra arčiausiai žygio pradžios, yra apie vienas kilomentras ir šeši šimtai metrų. Todėl pirmyn ir atgal prie šios dienos žygio prisidėtų žygiavimo virš 3 kilometrų.Ir dar vienas niuansas. Nors ir rezervuojantis aikštelę internetu, reikia kuo anksčiau atvykti, vėliausiai kokią septintą valandą ryto. Mat ši aikštelė susideda iš trijų dalių. Pirma – yra arčiausiai žygio trasos. Kai ji užsipildo, mašinos statomos ant kelio. Kai nelieka vietos ant kelio, vėliausiai kurie atvyksta automobilius stato aikštelėje netoli Slovakijos sienos. Todėl kurie vėliausiai atvyksta, kad ir turi internetinę rezervaciją, vis tiek prie maršruto jiems prisideda virš trijų kilometrų.Rezervacijos kaina automobiliui apie dvylika eurų. Taip pat reikia asmeniui susimokėti apie du su puse euro už įėjimą į nacionalinį parką.Taip pat yra ir alternatyva – keliauti visuomeniniu transportu. Jų yra daug ir dažnai važiuoja iš Zakopanės centro iki žygio pradžios ir atgal. Tai turi savo privalumų ir trūkumų.
Nors šiandien ir prastesnis oras, bet žygeivių tikrai daug. Nuo automobilių aikštelės, kuri yra arčiausiai žygio trasos, iki Morskoe Oko yra apie devynis kilometrus. Sukilimas keturi šimtai dvidešimt keturi metrai.
Šis maršrutas laikomas gana lengvu ir pritaikytu daugumai keliautojų, nes didžioji dalis tako yra asfaltuota. Asmenims, kuriems yra per didelis atstumas yra alternatyva – vežimas traukiamas arklių. Taip galima nukeliauti didžiąją dalį atstumo. Kaina į vien pusę apie dvidešimt penki eurai.
Žygiuoti kelias tikrai patogus. Keliaujame nealinami karščio ir su malonia šiluma. Iki finišo yra kokie trys punktai su tualetais.atstumo. Kaina į vien pusę apie dvidešimt penki eurai.
Vienu metu dangus išgąsdina. Lietus kokį dvidešimt minučių lyja. Bet po to nustoja ir visa diena be lietaus.
Morske Oko, arba ‘Jūros Akis’, yra didžiausias ežeras Tatrų kalnuose, pietų Lenkijoje. Šis ledyninės kilmės ežeras yra apsuptas aukščiausių kalnų viršūnių, įskaitant Rysų, aukščiausią kalną Lenkijoje. Dėl savo įspūdingos gamtos ir lengvo pasiekiamumo, Morske Oko tapo vienu populiariausių Lenkijos turistinių objektų.
Prie Morskoe Oko yra kavinė, galima pailsėti ir pasistiprinti. Kadangi užkandėles ir dujų balionėlį kavai išsivirti nešamės su savimi, tai nestojame, pasidarome po keias fotografijas ir keliaujame toliau, link Juodojo ežero.
Kodėl Morske Oko toks populiarus tarp lenkų?
Yra keletas priežasčių, kodėl lenkai taip myli Morske Oko:
- Paprastas pasiekiamumas: Nors ežeras yra aukštai kalnuose, jį galima pasiekti pėsčiomis, einant asfaltuotu keliu, kas trunka apie dvi valandas. Tai leidžia pasigrožėti nuostabiais vaizdais net ir tiems, kurie nėra patyrę žygeiviai.
- Įspūdingi vaizdai: Ežerą supa vaizdingos kalnų viršūnės, kurių atspindžiai matomi krištolo skaidrumo ežero vandenyje. Tai sukuria nepakartojamą, atviruko vertą kraštovaizdį, kurį mėgsta fotografuoti tiek profesionalai, tiek mėgėjai.
- Legenda ir romantika: Su ežeru siejama legenda, kad jis yra požeminio kanalo dalis, jungiančio jį su Baltijos jūra. Nors tai tik mitas, jis suteikia vietai paslapties ir romantikos.
- Puiki vieta žygiams: Morske Oko yra puikus atspirties taškas sudėtingesniems žygiams į Tatrų kalnus, pavyzdžiui, į Rysų viršūnę. Todėl ežeras traukia ne tik tuos, kurie nori tiesiog pasivaikščioti, bet ir rimtus kalnų žygeivius.
Dėl šių priežasčių Morske Oko tapo tikru Lenkijos gamtos simboliu, kurį privalo aplankyti kiekvienas Lenkijos pilietis ar šalies svečias.
Truputį paėjėję, randame puikią apžbalgos aikštelę į ką tik aplankytą Morskoe Oko. Nutariame pasistiprinti ir kavą išgerti su „vaizdu“.
Toliau žygiuojame link Juodojo ežero. Nuo Morskie Oko iki Juodojo ežero (Czarny Staw pod Rysami), yra vienas kilometras aštuoni šimtai metrų atstumas, o sukilimas siekia apie du šimtus trisdešimt metrų. Žygis trunka maždaug 1 valandą.
Poilsis prie Juodojo ežero.
Juodasis ežeras (lenk. Czarny Staw pod Rysami) yra įspūdingas kalnų ežeras, esantis Lenkijos Tatruose, virš Morskie Oko ežero. Jis pasižymi šiomis savybėmis:
Pavadinimo kilmė: Ežero pavadinimas „Juodasis“ kilęs nuo jo vandens spalvos, kuri atrodo tamsi, beveik juoda. Taip yra dėl aplinkinių uolų, kurios meta gilų šešėlį, ir melsvadumblių rūšių (Pleurocapsa polonica bei Pleurocapsa minor), gyvenančių ežere.
Gylis: Juodasis ežeras yra antras giliausias ežeras Lenkijos Tatruose, siekiantis net 76,4 metro gylį. Tai yra gerokai giliau nei Morskie Oko.
Vieta: Ežeras yra išsidėstęs ledyniniame cirke, 1583 m aukštyje virš jūros lygio, ir yra paskutinis vandens telkinys prieš kopiant į Rysų kalną, aukščiausią viršūnę Lenkijoje.
Kraštovaizdis: Jį supa stačios uolos ir didingos viršūnės, tokios kaip Rysai ir Kazalnica. Vaizdas nuo ežero į viršų yra itin dramatiškas ir traukia daugybę žygeivių bei fotografų.
Čia prasideda kelias į Rysus: Juodasis ežeras yra esminis taškas visiems, kurie keliauja į Rysų viršūnę. Būtent nuo čia prasideda sudėtingiausias ir statiškiausias maršrutas į kalną.
Krioklys: Iš Juodojo ežero vanduo kaskadomis krinta žemyn į Morskie Oko, suformuodamas nedidelį krioklį, vadinamą Čarnostavjanska Siklava.
Pasigrožėję panorama iš Juodojo ežero, pasukame atgal. Šią dieną nueinamie apie dvidešimt kilometrų ir šešis šimtus trisdešimt metrų sukilimo.
Po žygio – vakarienė šalia gyvenamos vietos. Visi adresai, GPS koordinatės ir žygio dienoraštis – pirmame komentare.
