Ypatingas rytas pakrantėje: saulėtekis, muzika ir kava
Rytas plaukiant iš Genujos link Marselio padovanojo vieną magiškiausių ir jautriausių visos kelionės akimirkų. Apie 06:30 val. ryte laivas visiškai sumažino greitį ir sustojo visai šalia įspūdingų, stačių pakrantės uolų. Dangui tik pradedant dažytis švelniais saulėtekio tonais, gausybė keleivių išėjo į atvirus denius pasitikti kylančios saulės. Laivas čia ramiai stovėjo apie valandą – tai buvo neįkainojamas laikas, skirtas tiesiog sustoti, grožėtis kvapą gniaužiančiais vaizdais ir įamžinti šias akimirkas nuotraukose.
Visai šiai pasakiškai atmosferai dar daugiau žavesio suteikė nepriekaištingai apgalvotos laivo detalės. Atvirame laivo gale skambėjo gyva, švelni fortepijono muzika, o padavėjai tarp susirinkusių žmonių nešiojo garuojančią rytinę kavą. Klausytis užburiančių melodijų, gurkšnoti kavą ir stebėti, kaip pirmi saulės spinduliai apšviečia uolas bei begalinį jūros horizontą, buvo tikras jausmingas atostogų potyris, kuris atmintyje išliks visam gyvenimui.
5 sustojimas Marselyje: uosto vartai, didinga katedra ir logistikos iššūkiai
2026 m. rugpjūčio 29-ąją, 09:00 val. ryte, „Costa Toscana“ prisišvartavo Prancūzijos pietinėje pakrantėje – saulėtame Marselio uoste, kur laivo laukėme iki 18:00 val. Šis sustojimas mums paruošė tam tikrą logistinį iššūkį, kurį reikėjo atsakingai įvertinti dar planuojant dieną. Kadangi kruizinis terminalas yra gerokai nutolęs nuo pačio miesto centro, iš laivo teko važiuoti specialiu kompanijos organizuojamu autobusu (shuttle). Kelionė iki uosto vartų sudarė apie 8 kilometrus, todėl toks atstumas reiškė, kad visi judėjimai mieste turėjo būti kruopščiai suplanuoti laike.
Šis shuttle autobusas kursavo maždaug kas 30 minučių, o tai suteikė tam tikro lankstumo, tačiau kartu reikalavo ir didelio atidumo. Planuodami savo pasivaikščiojimą turėjome nuolat sekti laikrodį ir įvertinti galimas eismo spūstis ar eiles prie autobuso, kad netyčia nepavėluotume į laivą – juk kruiziniai laivai nelaukia savarankiškai keliaujančių keleivių, o iki išplaukimo likęs laikas tirpo greitai.
Vos pasiekę centrinę miesto dalį, pažintį pradėjome pėsčiųjų maršrutu nuo Uosto vartų (Porte d’Aix) ir Joliette aikštės. Ši naujoji miesto erdvė parodė visai kitokį Marselį – šiuolaikišką, gyvybingą ir gražiai susiliejantį su istoriniu paveldu. Vaikštinėdami plačiomis gatvėmis ir stebėdami vietinį ritmą, greitai pajutome savitą Prancūzijos Rivjeros atmosferą.
Netrukus mūsų žvilgsnis patraukė vieną įspūdingiausių miesto architektūros šedevrų – Marselio katedrą (Cathédrale La Major). Ši milžiniška, iš balto ir tamsaus akmens juostų pastatyta bazilika, stovinti tiesiai prie pat jūros kranto, padarė neišdildomą įspūdį. Jos išorės didybė ir neoromaninis-bizantinis stilius privertė sustoti ir ilgiau pasigrožėti šiuo išraiškingu Prancūzijos pietų akcentu.
Galiausiai pasiekėme garsųjį Marselio Senąjį uostą (Vieux Port), kuris yra tikroji miesto širdis. Čia tiesiog kunkuliavo gyvenimas: krantinėse šurmuliavo žmonės, siūbavo galybė baltų jachtų, o ore tvyrojo Viduržemio jūros dvelksmas.
Iš Senojo uosto nusprendėme pakilti prie svarbiausio Marselio simbolio – ant aukščiausios miesto kalvos stūksančios Notre-Dame de la Garde bazilikos. Kad sutaupytume jėgų, į viršų važiavome vietiniu autobusu, kurio bilietą be jokių rūpesčių įsigijome tiesiogiai pas vairuotoją. Nuo bazilikos aikštelės atsivėrė tiesiog pasakiška visos Marselio įlankos, uosto ir miesto stogų panorama. Apžiūrėję įspūdingą bazilikos vidų, atgal į miesto centrą nusprendėme grįžti pėstute – pasivaikščiojimas žemyn vaizdingais takais leido ramiai pasimėgauti besikeičiančiais vaizdais bei vietine atmosfera.
