Kulinarinės laivo tradicijos: nuo švediško stalo šurmulio iki elegantiškų vakarienių restorane
Nors nusprendėme nesigilinti į detalius meniu aprašymus, pati maitinimo organizavimo sistema „Costa Toscana“ laive greitai tapo malonia mūsų kasdienio ritmo dalimi. Pusryčiams ir pietums rinkdavomės švediško stalo restoraną, kur akys raibo nuo pasirinkimo gausos. Pusryčių metu mūsų laukė visi įprasti rytiniai gėrimai – kava, arbata, vanduo bei sultys, o štai per pietus sistema keitėsi: nemokamai buvo tiekiamas tik vanduo, o visi kiti gėrimai buvo užsakomi papildomai sumokėjus (nes nepirkome gėrimų paketo).
Vakarienės laive kaskart virsta mažu kasdieniu ritualu, nes mums buvo priskirtas nuolatinis staliukas restorane. Čia atmosfera buvo kur kas ramesnė, elegantiškesnė ir jaukesnė nei švediško stalo zonoje. Kiekvieną vakarą mūsų laukdavo išskirtinė keturių patiekalų vakarienė: starteris, pirmas patiekalas, pagrindinis patiekalas ir desertas. Geriausia tai, kad kiekvienoje pozicijoje turėjome rinktis iš 3–4 skirtingų variantų, todėl galėjome atrasti naujus skonius (pradžioj tik jūros gėrybės !!). Žinoma, jei po dienos ekskursijų kartais norėdavosi visiškos laisvės ir nesinorėjo puoštis ar taikytis prie restorano laiko, visada turėjome atsarginį variantą – vakarieniauti tame pačiame švediško stalo restorane. Kelios nuotraukos iš „eilinės” vienos vakarienės:
Ekskursijos ir uosto taisyklės: ramybė prieš riziką
Lankantis vis naujuose uostuose, viena svarbiausių temų – kaip organizuoti savo laiką mieste. Čia galioja viena griežta, bet itin svarbi kruizų taisyklė: jei renkatės oficialias laivo organizuojamas ekskursijas, galite būti visiškai ramūs – net jei grupė įstrigtų spūstyje ar vėluotų, laivas jūsų būtinai palauks. Tačiau jei nusprendžiate miestą tyrinėti savarankiškai, visa atsakomybė tenka jums patiems. Laivas išplaukia tiksliai tvarkaraštyje nurodytu laiku, ir vėluojančių pavienių keleivių jis tikrai nelaukia, todėl savarankiškų pasivaikščiojimų metu laikrodis tampa geriausiu draugu.
Pats išlipimas į sausumą ir sugrįžimas atgal į laivą suorganizuotas itin preciziškai. Kaskart paliekant laivą, darbuotojai nuskenuoja jūsų asmeninę Costa Card kortelę (paprašo net kepurę nusiimti – ar tikrai tas žmogus išlipa) – taip sistema tiksliai fiksuoja, kas išėjo į miestą. Sugrįžtant tvarka būna lygiai tokia pat griežta kaip ir pirmąją įlaipinimo dieną: vėl tikrinamos kortelės, o patys keleiviai bei jų rankinis bagažas pereina visą saugumo patikros kontrolę su skeneriais. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip papildomas formalumas, tokia tvarka suteikia didelį saugumo jausmą – visada žinai, kad laive esi visiškai saugus.
Kadangi oficialios laivo organizuojamos ekskursijos yra gana brangios ir visoms stotelėms tai pareikalautų nemažų papildomų išlaidų, mes pasirinkome derinimo taktiką. Oficialią laivo ekskursiją nusipirkome tik Neapolyje (1 asmeniui – 99 €), nes norėjome visiškai ramiai ir be streso aplankyti garsiąją Pompėją. Visose kitose stotelėse atlikome namų darbus dar prieš kelionę: susidėliojome maršrutus, pasidomėjome vietiniu transportu bei lankytinais objektais ir išvykas po miestus organizavomės visiškai savarankiškai. Tai leido ne tik nemažai sutaupyti, bet ir mėgautis laisvesniu, mūsų pačių šeimos tempu.