Grįžimas į Barseloną ir atsisveikinimas su kruiziniu gyvenimu
Paskutinį rytą, po trumpos nakties plaukimo iš Marselio, mūsų laivas tyliai įplaukė į saulėtą Barselonos uostą – ten, kur prieš savaitę ir prasidėjo ši neįtikėtinai turtinga kelionė. Žvelgiant pro langą į jau pažįstamą Katalonijos sostinės horizontą, apėmė dvejopi jausmai: iš vienos pusės, jautėmės šiek tiek pavargę nuo intensyvaus ritmo ir emocijų gausos, iš kitos – buvo be galo gaila palikti šiuos plaukiojančius namus, kuriuose kiekviena diena atnešdavo naują atradimą.
Ši pirmoji mūsų šeimos kruizinė patirtis pranoko visus lūkesčius. Supratome, kad toks keliavimo būdas – kai kasnakt ilsiesi patogioje lovoje, o kas rytą atsibundi vis kitoje šalies ar salos vietoje – yra tiesiog idealus norint per trumpą laiką pamatyti itin daug, bet kartu išlaikyti aukštą komforto lygį. Savarankiškai suplanuoti išėjimai į miestus, derinti su ramiomis dienomis bei pramogomis laive, leido susikurti tobulą pusiausvyrą tarp pažinimo ir poilsio.
Atsisveikinę su laivu ir žengdami Barselonos krantine, visi trys apmąstėme vieną dalyką: ar tai tikrai ne paskutinis mūsų kruizas? Viduržemio jūra mums padovanojo neįkainojamus prisiminimus, o laive patirta elegancija, skanus maistas ir kasdienis jūros ošimas liks širdyje dar ilgam, skatindamas jau dabar svajoti apie kitus jūrų maršrutus.