Įlaipinimas į laivą: procedūra, primenanti oro uostą
Jei į kruizą vykstate pirmą kartą, įlaipinimo procesas gali šiek tiek nustebinti savo mastu – savo tvarka ir saugumo reikalavimais. Jis labai primena registraciją oro uoste. Atvykus į Barselonos kruizų terminalą, pirmiausia atiduodamas registruotas bagažas, kurį laivo darbuotojai vėliau pristato tiesiai prie jūsų kajutės durų. Toliau seka keleivių dokumentų ir bilietų tikrinimas, dokumentų patikra bei saugumo patikros varteliai, kur skenuojami rankiniai krepšiai ir tikrinami patys keleiviai.
Visas šis procesas užtrunka šiek tiek laiko, tačiau yra itin sklandžiai suorganizuotas. Terminale gavome specialias laivo korteles (Costa Card), kurios visos kelionės metu atstojo tiek kajutės raktą, tiek asmens dokumentą laive, tiek atsiskaitymo priemonę (išėjus į miestą jau „geriau” pamesti asmens dokumentą, nei šią kortelę). Perėjus visus patikros etapus ir žengus įspūdingu įlaipinimo tilteliu tiesiai į „Costa Toscana“ denį, visą pradinį jaudulį ir procedūrų šurmulį akimirksniu pakeitė palengvėjimas bei atostogų džiaugsmas.
Mūsų akimis: kodėl „Costa Toscana“ nėra tiesiog dar vienas kruizinis laivas?
Jei „YouTube“ platybėse jau ieškojote informacijos, turbūt pastebėjote, kad dauguma vaizdo įrašų apsiriboja sausais faktais: laivo ilgis metrais, tonų skaičius, denių planas ar dešimčių restoranų aprašymais. Mes nesigilinsime į šiuos techninius parametrus – visą tą statistiką ar dešimtis restoranų meniu apžvalgų ar video galima rasti internete. Mums „Costa Toscana“ tapo ne skaičių rinkiniu, o gyvu, kvėpuojančiu miestu, kurį pamatėme per savo, kaip pirmąkart plaukiančios šeimos, prizmę. Štai kokį laivą išvydome mes:
Plaukiojanti meno ir šviesos galerija ant vandens. Vietoj standartinio viešbučio interjero, laivas mus sutiko moderniu, itališku stiliumi alsuojančiomis erdvėmis, kur kiekvienas kampelis – nuo įspūdingo centrinio atrijaus iki stiklinio laiptų tako – atrodė sukurtas tam, kad žadintų estetinį džiaugsmą. Tai vieta, kurioje tiesiog gera būti, dairytis ir jaustis pasaulio piliečiu.
Panoraminis pasivaikščiojimo tiltelis ir saulėlydžiai denyje. Didžiausią emocinį įspūdį paliko ne techninės laivo galios, o laisvės pojūtis stovint viršutiniame denyje ar ant stiklinio grindų tiltelio, kai po kojomis – begalinė Viduržemio jūra, o tolumoje horizontas susilieja su besileidžiančia saule. Šios akimirkos tapo mūsų šeimos ramybės ir bendrumo oaze.
Gyva kultūrų ir atradimų sankryža. Laivas gyvena savo ritmu: jame nuolat verda šurmulys, susitinka tūkstančiai skirtingų žmonių iš viso pasaulio, o vakarais deniai ir salės užsipildo muzika, šypsenomis bei šventine nuotaika. Tai visiškai kitokia patirtis nei įprastame kurorte, nes kasvakar užmiegi vienoje šalies pakrantėje, o prabundi jau visai kitame uoste.
